Tos pačios taisyklės kaip nuotraukoms, trys papildomi spąstai
Vaizdo įrašo slėpimas naudojant įtaisytą paslėptą albumą, užrakintą užrašą ar seifo programą veikia lygiai pagal tą pačią logiką kaip nuotraukų slėpimas – visą palyginimą rasi nuotraukų gide. Vaizdo įrašai prideda tris savo spąstus: jie dideli, turi miniatiūras ir jiems reikia grojimo.
1 spąstas: dydis
Minutė 4K vaizdo įrašo – tai šimtai megabaitų. Programos, kurios lengvabūdiškai perkoduoja, dubliuoja ar siunčia vaizdo įrašus, eikvos saugyklą, akumuliatorių ir laiką – o programa, siunčianti tavo vaizdo įrašą „apdorojimui“, jau atsakė į privatumo klausimą. Šifravimas dalimis įrenginyje – vienintelis būdas, tinkantis realiems vaizdo įrašams, niekur nesiunčiant tavo turinio.
2 spąstas: miniatiūros ir peržiūros
Kiekviena galerija rodo peržiūros kadrus. Klausimas – kur tie kadrai gyvena. Jei seifas dėl greičio saugo miniatiūras neužšifruotas, „paslėptas“ vaizdo įrašas turi matomą veidą – programos podėliuose, Spotlight peržiūrose ar sistemos nuotraukoje, padarytoje pereinant į kitą programą. Vaizdo įrašams pritaikytas seifas šifruoja miniatiūras kartu su turiniu ir užtušuoja savo pačios programų perjungiklio nuotrauką.
3 spąstas: grojimo liekanos
Tingus būdas groti šifruotą vaizdo įrašą – iššifruoti jį į laikiną failą ir perduoti sistemos leistuvui. Tas laikinas failas yra neužšifruota tavo paslapties kopija, gulinti saugykloje, kol kas nors jos neperrašo. Teisingas būdas – iššifravimas atmintyje, transliuojant. To iš išorės nepamatysi, todėl gamintojo dokumentacija (arba nepriklausoma patikra) vaizdo įrašams svarbesnė nei bet kuriai kitai seifo funkcijai.
Kaip daryti teisingai
Jautrų vaizdo įrašą, kai gali, filmuok tiesiai seifo programoje, kad fotoaparato juosta jo apskritai neturėtų. Importuojant jau turimus vaizdo įrašus: importuok, patikrink, ar jie grojami seifo viduje, ištrink iš Photos, ištuštink „Naujausi ištrinti“ ir prisimink kiekvieną įrenginį, kuris per tą laiką sinchronizavosi.