Kas nutiko
2026 m. spalį Citizen Lab paskelbė ataskaitą apie naują būdą, kuriuo šnipinėjimo programa pasiekė savo taikinius. Citizen Lab – Toronto universiteto tyrimų grupė, tirianti skaitmeninį šnipinėjimą. Ji nustatė, kad 2024 ir 2025 m. buvo taikytasi į bent 45 naujienų tinklo Al Jazeera darbuotojų įrenginius. Paveikti įrenginiai buvo Windows kompiuteriai. Šnipinėjimo programa buvo įmonės Candiru produktas, o ši įmonė parduoda savo įrankius vyriausybėms. Patekimo kelias buvo neįprastas: tikslinės interneto reklamos. Tyrėjai šį metodą pavadino „AdFection“.
Kaip reklama gali tai padaryti
Interneto reklamos – ne vien paveikslėliai. Daugelyje jų yra nedidelis kodo gabalėlis. Be to, reklamuotojai gali nukreipti reklamą į labai siaurą auditoriją. Šiuo atveju reklamos įmonė Discover-Tech talpino reklamas, skirtas atrinktiems žmonėms. Reklamai įsikėlus, ji tyliai išsiųsdavo duomenis apie įrenginį į serverį. Jei įrenginys priklausė atrinktam taikiniui, ataka pereidavo prie kito žingsnio ir bandydavo įdiegti šnipinėjimo programą.
Žmogui nereikėjo nieko spausti. Kartais reklama įsikeldavo fone, tad žmogus galėjo jos net nematyti. Būtent tai ir reiškia „be paspaudimo“: nėra nieko, ką galėtum pastebėti, ir nieko, ko galėtum išvengti.
Kam iš tikrųjų grėsė pavojus
Taikiniai buvo didelio naujienų tinklo darbuotojai. Tai atitinka dėsningumą, kurį aprašėme straipsnyje apie Pegasus šnipinėjimo programą. Tokie įrankiai brangūs ir naudojami prieš žmones, kuriuos vyriausybė nori stebėti, pavyzdžiui, žurnalistus, aktyvistus ir teisininkus.
Jei nepriklausai tokiai grupei, praktinė rizika tau labai maža. Reklamos rodėsi daugelyje svetainių ir programėlių, bet šnipinėjimo programa buvo siunčiama tik atrinktiems taikiniams. Tai verta pasakyti tiesiai, nes čia siekiama ramybės, o ne baimės.
Ką mato šnipinėjimo programa
Patekusi į įrenginį, šnipinėjimo programa gali skaityti žinutes, nuotraukas, užrašus ir failus. Ji netgi gali įjungti mikrofoną ar kamerą. Trumpai tariant, ji mato tai, ką mato tavo įrenginys. Tai skiriasi nuo kasdienės kenkėjiškos programos, pavyzdžiui, infostealer, kuri plačiai paskleidžiama ir paprastai reikalauja, kad tu ką nors įsidiegtum.
Paprasti žingsniai, kurie padeda
Nuolat viską atnaujink. Turime omenyje telefoną, kompiuterį ir interneto naršyklę. Tokios atakos priklauso nuo spragų, kurias atnaujinimai pataiso, todėl greitas atnaujinimas – pats efektyviausias dalykas, kurį gali padaryti. Taip pat kartkartėmis paleisk įrenginius iš naujo. Kai kurios šnipinėjimo programos neišgyvena perkrovimo.
Įkelk mažiau reklamų. Turinio blokatorius naršyklėje sumažina, kiek reklamų apskritai pasirodo, ir dar apriboja sekimą. Taip pat padeda rinktis mažiau nemokamų programėlių, pilnų reklamų.
Jei galbūt esi taikinys, įjunk Užrakinimo režimą (Lockdown Mode) savo iPhone, iPad ar Mac arba Išplėstinę apsaugą (Advanced Protection) Android įrenginiuose. Šie nustatymai išjungia dalį funkcijų, kuriomis piktnaudžiauja tokios atakos. Jei kada nors gausi grėsmės įspėjimą iš Apple ar Google, vertink jį rimtai ir kreipkis pagalbos į tokią grupę kaip Access Now Digital Security Helpline.
Kur čia tinka Sealby
Apie tai visada kalbėsime tiesiai. Sealby negali sustabdyti vyriausybinio lygio atakos prieš tavo įrenginį, ir jokia programėlė negali visiškai apsaugoti to, kas rodoma ekrane, kai įrenginys jau užvaldytas. Svarbiausia gynyba – atnaujinimai, o rizikos grupei priklausantiems – Užrakinimo režimas arba Išplėstinė apsauga. Sealby duoda tavo jautriausioms nuotraukoms, užrašams ir failams savus namus. Jie lieka užšifruoti tavo įrenginyje, atsiveria tik tavo PIN kodu, raštu ar slaptafraze ir laikomi atokiau nuo bendro kadrų ritinio, kurį mato kitos programėlės. Tai vienas sąžiningas sluoksnis tarp kelių, ne stebuklingas skydas.
Tai bendro pobūdžio informacija, ne saugumo patarimas. Čia aprašoma neseniai paskelbta tyrimo ataskaita, kurios detalės gali būti atnaujintos, o grėsmės ir įrenginių nustatymai laikui bėgant keičiasi. Tikrink naujausius, patikimus šaltinius ir nustatymus savo įrenginiuose.